Barzdūnai

Barzdnai (vok. 1785 Barsduhnen, Zimmermannischken), dvaras ir kaimas Šilutės apskrityje. Švedams 1629–1636 okupavus didelę dalį Prūsijos, iš Tilžės pasitraukęs apskrities tarėjas Frantz Dorn čia gavo 3 ūbus žemės. Šis ūkis vėliau ir tapo Barzdūnų dvaro pradžia. Vėliau jam priskirta dirbamos žemės Kirtikuose (už Verdainės bažnyčios), pievų tarp Šilokarčiamos ir Šyšos upės. 1676 minimas Peter Barsduhnen, davęs dvarui ir kaimui pavadinimą. Dvarą 1684 valdė Martin Zimmermann. Nuo tol Barzdūnai dar vadinti Cimermaniškiais (vok. Zimmermannischken). Vėliau dvaras priklausė Gottfriedui Sperberiui. Šis jį išplėtė, 1728 nusipirkęs Verdainės aukštutinę karčiamą su 10 ūbų 7 margais ir 97 rykštėmis žemės Šlažuose. 1750 dvarą valdė Weckau, po jo – rūmų teismo advokatas Philipp Beiger, valdžios tarėjas Friedrich Radke (jis buvo žinomas turtuolis, vienas Klaipėdos masonų ložės Memphis įkūrėjų). Nuo 1877 dvarą valdė paskutinis jo savininkas Frantz Radke, nes valda XIX a. pabaigoje buvo išparceliuota, o gyvenvietė 1913 prijungta prie Šilokarčiamos kaip šiaurės rytinis priemiestis už geležinkelio. 1904 Grygat pastatė plytinę. Barzdūnuose veikė mokykla. Į Barzdūnus buvo perkeltos žydų kapinės, kurias hitlerininkai 1939 sunaikino. Kiek tolėliau į šiaurės rytus įrengtos katalikų kapinės. Išparceliuoto dvaro vietoje įsikūręs naujasis Barzdūnų kaimas buvo pavadintas Mažuoju Berlynu (vok. Klein Berlin). Bažnytinės statistikos duomenimis, lietuviai 1905 sudarė 37 % gyventojų. Didelėse Barzdūnų kapinėse laidoti įvairių konfesijų žmonės. Po Antrojo pasaulinio karo palei geležinkelį pastatyta didelių gamybinių pastatų.

Albertas Juška

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Barzdūnai, 1995