baptistų bažnyčios

baptstų bažnýčios, evangèlikų baptstų bažnýčios. Pradėtos statyti XIX a., kai kūrėsi šios protestantizmo pakraipos tikinčiųjų bendruomenės. Dėl nedidelio parapijiečių skaičiaus bei religinių nuostatų baptistų bažnyčių pastatai buvo nedideli ir kuklūs. Tuometinė krašto valdžia, proteguodama oficialiąją evangelikų liuteronų religiją, priešinosi išvaizdesnių baptistų bažnyčių statybai. Žinomos baptistų bažnyčios statytos gyvenviečių pakraščiuose (Priekulėje), nuošalesniuose sklypuose (Klaipėdoje, dabar Vytauto g. 38) ar kaimų laukuose (Žemaitkiemyje), nes nebegalėjo įsiterpti į patogesnes vietas. Baptistų bažnyčių pastatų sovietmečiu neapsaugojo negausūs parapijiečiai (jie laikyti sektantais – nusikaltėliais). Pvz., Priekulės baptistų bažnyčia, užstačius antrąjį aukštą, buvo paversta daugiabučiu gyvenamuoju namu. Žemaitkiemio baptistų bažnyčia, išdraskius altorių, paversta kultūros namais, vėliau sandėliu. Klaipėdos baptistų bažnyčia buvo paversta sandėliu, vėliau perstačius – klubu.

Martynas Purvinas

Marija Purvinienė

Iliustracija: Baptistų maldos namai Klaipėdoje, 1997