baltų mitologija ir religija
báltų mitològija ir relgija. Ją liudija istoriniai šaltiniai – kronikos, pranešimai, archeologiniai radiniai. Duomenų yra etnografijoje, folklore. Tacitas (I a.) ir kiti mini aisčių garbinamą Dievų Motiną. Pagal to meto religijos tradiciją gerbtos gamtos dievybės – žemė, vandenys, augalijos ir gyvūnijos vaisingumas. Baltų dievybės turi indoeuropietiškų dievybių bruožų. Baltų mitologijai ir religijai svarbūs dangaus, žemės ir požemio bei mirusiųjų dievai. Atskiri baltų regionai turėjo ir bendrų, ir vietinių dievų bei deivių. Vakarų baltai prūsai labiau garbino požemio dievus, su kuriais buvo susiję žyniai (N. Vėliaus nuomonė). Manoma, kad prūsuose buvo įsigalėjęs teokratinis valdymas. Religinės reformos Prūsoje gerokai pakeitė dievų panteoną ir senąją religiją. Pagal S. Grunau (XVI a.) Prūsijos kroniką, 521 metais prūsų išmintingųjų susirinkime Brutenis su savo broliu Videvučiu paskelbė naują tvarką ir valdymą. Videvutis vainikuotas karaliumi, o Brutenis dievų valia tampa visų prūsų dvasiniu valdovu, crywo crywaito – kriviu krivaičiu. Įrengiama vyriausių dievų – Patolo, Patrimpo, Perkūno buveinė Rikajotai arba Romovė. Rikajote gyveno krivis krivaitis bei jo žyniai vaidelotai. Iš moteriškų dievybių išliko tik Kurka – derliaus deivė, išlaikiusi Deivės religijos tradiciją. Prūsai statė akmeninius stabus, vadinamąsias „bobas“, gerbė senuosius savo dievus bei reformuoto kulto dievybes. Videvučio ir Brutenio garbei statė stabus, pirmąjį vadindami Worskaito, antrąjį – Iszwambrato. Kaip ir kiti baltai, prūsai gerbė ugnį, kuri jų šventovėse buvo kūrenama kaip amžinoji; degino mirusiuosius. Pajūrio gyventojai dar garbino jūrų ir vėjų dievus. Po kryžiuočių užkariavimo prūsų žemėse senoji mitologija įgavo folklorinį pobūdį, o lietuvininkų gyventose vietose įgavo ir lietuviškų bruožų.
Jonas Trinkūnas
Iliustracija: Prūsų dievų trejybė – Patolas, Perkūnas, Patrimpas / Iš Hartknoch Ch. knygos „Alt- und neues Preussen, oder Preussischen Historie Zwey Theile“. Frankfurt-Leipzig, 1684