Balėtų parapija
Baltų parãpija. Įkurta apie 1599, tada pastatyti ir pirmieji maldos namai. Antroji bažnyčia išmūryta 1646. Ji rekonstruota 1767 (W. Hubatschas manė, kad ji pastatyta naujai). Ir pastaroji buvo kuklios išvaizdos: nedidukė, bokštas, nors ir dviejų tarpsnių, liudijo kaimo stalių darbą. Vidus turtingesnis: stovėjo kolonomis įrėmintas altorius-sakykla, jo plokštumose nutapyti 4 evangelistai. Puošnumo maldos namams teikė Marijos, Jono Krikštytojo figūros, didelis krucifiksas. Vertingas altoriaus žvakides buvo išlieję Karaliaučiaus auksakaliai. Balėtų bažnyčioje kunigavo iškilūs Mažosios Lietuvos dvasininkai: W. Lüdemannas (1653–1655), K. Stimmeris (1748–1765), Gotfrydo Ostermejerio bendradarbis P. Schröderis (1755–1796). Lietuviškos pamaldos čia kas sekmadienį laikytos iki 1890. XIX a. II pusėje lietuvybės neišsižadėjusių žmonių beliko saujelė: vokiečių statistikos duomenimis, 1878 tokių bebuvo gal 10 asmenų.
Albertas Juška
Iliustracija: Balėtų bažnyčia, iki 1945 (neišlikusi) / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968