ąžuolas Mažojoje Lietuvoje

žuolas Mažójoje Lietuvojè. Šiltesniame ir drėgnesniame nei Didžiosios Lietuvos klimate, derlingose žemėse ąžuolas buvo paplitęs medis. Greta paprastojo ąžuolo (lot. Quercus robur) augo ir trumpakotis. Krašto ąžuolynams būdingos šilumamėgių medžių (bukų, retesnių klevų rūšių ir kitų) priemaišos. Nuo seno vertinta kieta ąžuolo mediena, naudota baldams, laivų statybai, antkapiniams kryžiams ir kitkam. Dar XX a. pradžioje Klaipėdos krašto turguose pardavinėti kreivi – kumpi ąžuolo šakų gabalai. Juos pirkdavo žvejų valčių statytojai iš Drevernos ir kiti, naudodami laivų paragėms ir griaučiams. Daugybė ąžuolų buvo iškirsta ir išvežta iš Mažosios Lietuvos į Vakarų Europą (dar XX a. pradžioje. Klaipėdos uostų prieigose riogsojo rąstų rietuvės). Lietuvininkų mėgstamas ir gerbiamas ąžuolas sodintas prie sodybų, kapinėse. Iki Antrojo pasaulinio karo didžiulis ąžuolas augo Klaipėdoje tarp Laivogatvio ir Liepų gatvės, šalia Klaipėdos krašto gubernatūros. Didžiulis ąžuolas augo Šiuišelių sodyboje Sudmantuose netoli Smeltalės upės. Daugybė ąžuolų sunaikinta Antrojo pasaulinio karo metu ir sovietmečiu. 1968 dar rasti didesni ąžuolai Klaipėdos krašte: Priekulės ir Šernų (aukštis 25 m, kamieno apimtis 4,75 m), Pagrynių (23 m – 4,42 m), Jurgaičių (21 m – 4,38 m), Kavolių (21 m – 5,25 m), Dinkių (21 m – 4,81 m). Tada dar buvo 207 ąžuolų alėja Vitkiemiuose, Viešvilės apylinkėje.

Erikas Purvinas

Iliustracija: Sodinamas ąžuoliukas Kintuose Vydūno 120-osioms gimimo metinėms atminti / Iš Dionyzo Varkalio archyvo

Iliustracija: Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ seimelio pirmininkas Viktoras Petraitis (viduryje), vicepirmininkas Vytautas Gocentas (pirmas iš kairės) ir Plikių bažnyčios dekanas kunigas Liudvikas Fetingis Agluonėnų ąžuolyne, 1999