aulaukė

aũlaukė, tradicinė žvejo kepurė. Ji saugo nuo saulės, lietaus ir vėjo, plačiau žinoma kaip „ziudvestė“ (iš vok. Südwestwind – pietvakarių vėjas, gana įkyrus Nemuno deltos ir Kuršių marių žvejams, šiušininkų (rusniškių) vadinamas aulaukiu, kopininkų (Preila) – šakšiniu). Šilutės muziejuje eksponuojama aulaukė pirkta 1986 iš šilutiškės Stefanijos Zairienės. Kita aulaukė 1966 įsigyta iš Šyškrantės žvejo Augusto Dėvilaičio, ji nešiota dar jo senelio iš motinos pusės, tenykščio žvejo Miko Skėrio, pasiūta siuvamąja mašina apie 1850. Viršugalvis susiūtas iš 4 dalių. „Brylius“ priekyje platesnis nei šonuose, o užpakalyje dengia sprandą. Žvejai sakydavo: „Užsidėk aulaukę, aulaukis pučia“.

Vytautas Kaltenis

Iliustracija: Nidos žvejys Mikelis Engelinas (1882–1972) su aulauke, 1967