aukuras

aũkuras, baltų senosios religijos aukojimų vieta. Tai dažniausiai buvo atvira vieta gamtoje, kurioje augo ąžuolas arba liepa. Aukurą sudarė akmuo (kartais su ženklais) arba akmenų grupė. Šalia buvo vanduo – upelis, šaltinis. Aukojimų vietoje akmenimis išgrįstame židinyje būdavo kūrenama ugnis. Jame buvo deginamos aukos. Natūraliame arba tašytame aukuro akmenyje vandeniui laikyti ar kitam tikslui buvo iškalti ir kartais nugludinti įdubimai. Minimi prūsų šventvietėje Šventapilėje (vok. Heiligenbeil) Aismarių pakrantėje buvęs prūsų javų dievo Kurkos aukuro akmuo, Stalupėnų aukuro akmuo. Garsus buvo Rambyno aukuro akmuo (1811 suskaldytas).