Arga

Argà (vok. Arge; rus. Zlaja), upė Pakalnės apskrityje, Nemuno žemumoje ir Nadruvos moreninės plynaukštės vakaruose (Nemunyno upynas), Lauknos aukštupys. 1576 minima Argo fl. Ilgis 62 km, baseino plotas 292 km². Argos versmės yra į šiaurę nuo Gryneidės, ties Ereliais, netoli Tilželės aukštupio. Iki Bartkių teka į šiaurės vakarus, ties Žiliais upę kerta Tilžės–Įsruties geležinkelis. Prie Akmenynų iš kairės įteka Būdupė. Mėtežerynų apylinkėse, žemiau Būdupės žiočių, iš kairės įteka Uosa. Susidariusi upė vadinama Laukna. Dešinieji intakai: Taurutė, Laukantė. Baseinas melioruotas, jo žemutinėje dalyje yra tankus sausinimo griovių ir drenų tinklas. Žemupyje vandenį iš magistralinių griovių į upę pumpuoja keletas prie Argos pastatytų siurblinių. Vaga reguliuota, plotis 5–15 m, gylis 0,4–2 m. Krantai 1–3 m aukščio, statūs. Žemupyje jie apjuosti pylimais, saugančiais nuo upės išsiliejimo per potvynius. Srovės greitis 0,1 m/s. Vidutinis nuolydis 0,64 m/km. Ties Argelotais, 12 km nuo žiočių, yra hidrologinė stotis (nuo 1961). Debitas ties Argelotais: vidutinis metinis – 1,35, vidutinis pavasario potvynio – 11,3, maksimalus – 22,1 m³/s. Pavasario potvyniui tenka 36% metinio nuotėkio. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė 1,4–5,7 m. Vidutinis debitas žiotyse 2,7 m³/s. Sausringomis vasaromis upė kai kur išdžiūsta. Archajiškas vardas, sietinas su indoeuropiečių arg- – blizgantis, šviesus, plg. jotvingių argikas – vaivorykštė. Indoeuropiečių kalbose arg- reiškė ne tik blizgantį, bet ir greitą, judrų. Dar plg. liet. arg-l-us – smarkus, karštas.

Vilius Pėteraitis

Algirdas Rainys

Iliustracija: Žemėlapis. Argos upės intakai