Mažosios Lietuvos
enciklopedija

apsiaustai

viršutiniai dėvimi lauke drabužiai.

apsiaũstai, viršutiniai dėvimi lauke drabužiai. Lietuvininkės rengėsi lininiais trinyčiais ar vilnonėmis sermėgomis bei sermėgėlėmis. Ragainiškės ir tilžiškės XVII a. vilkėjo platokus su didelėmis sagtimis ir kilpomis apsiaustus, siekiančius kelius. Įsrutyje apsiaustai buvo ilgesni – siekė blauzdas. XIX a. vasarą dėvėdavo baltus, kitu metų laiku – pilkus ir tamsius apsiaustus, plono milo ar gelumbės. Apsiaustus siuvo iki kelių, stačia apykakle, puošta juodomis pynėmis ar dobiliukų formos pagrąžinimais su plačiomis į apačią siaurėjančiomis rankovėmis. Dėvėtos ir sermėgėlės – poveraičiai, poverkičiai. XIX a. pabaigoje dėvėta ir žaketo stiliaus švarkeliai – kaketkos. Žiemą rengėsi kailiniais, pamuštais gelumbe ar vilnoniu audiniu; XVII a.–XIX a. pabaigoje jie vadinti pamuštiniais. Juos siūdavo ilgus, stačia aukšta apykakle (siekė ausis), statytomis, rauktomis, o apačioje siauromis rankovėmis; ties juosmeniu gausiai paraukdavo, susijuosdavo plačia marga juosta. Nugaroje (ties pečiais) prie rankovių ir apykaklės išorinę pusę gausiai išpuošdavo įvairių spalvų (dažniausiai žalios, geltonos, raudonos) kriputėmis, kaspinėliais, auksiniais galionėliais. Vyrai dėvėjo lininius trinyčius, vilnones milo sermėgas, švarkus, kailinius. Teodoras Lepneris (XVII a.) pažymi, kad vasarą dėvėjo lininius baltus arba margintus mėlyna spalva, o šaltesniu metų laiku – baltus vilnonius drabužius, rečiau – rudai dažytus švarkus. XIX a. dėvėjo baltus apsiaustus (trinyčius ir švarkus) su žalios spalvos apykakle ir atvartais bei kišenių atlapais. Be baltos spalvos apsiaustų, dar vilkėjo pilkus ar tamsiai mėlynus su kitos spalvos apykakle ir trumpais rankovių atvartais. Kelionėje Įsruties apylinkėse vyrai ant mėlyno švarko (jakės) vilkdavosi balto milo sermėgą (be apykaklės); į viršų išsitraukdavo švarko apykaklę. Sermėgų krūtinę ir kišenėles apsiūdavo mėlynu kaspinu, o liemenį ir kišenes puošė raudonų, geltonų ir juodų vilnonių siūlų kriputėmis. Buvo dėvimos ir pilko milo ar mėlynos gelumbės trumpos sermėgėlės. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje klaipėdiškiai dažniausiai vilkėjo šviesiai pilkais ir rudais apsiaustais.

Irma Šidiškienė