apgėlai

apgėla, gimdyvės ritualinis lankymas su dovanomis jai ir kūdikiui. Mažojoje Lietuvoje žinomas nuo XVII a., o XIX a. pabaigoje – ir Didžiojoje Lietuvoje (Aukštaitijoje). Be maisto produktų, dovanodavo juostą kūdikiui vystyti, plonos drobės vystyklams, kepurėlę. Gausiau dovanota lankant jaunamartę. Lankydavo moterys ir būtinai su dovanomis, kad nepakenktų vaiko ateičiai. Matas Pretorijus ir Jokūbas Brodovskis mini, kad Mažojoje Lietuvoje XVII a.–XVIII a. pradžioje apgėlų ritualą atlikdavo gimdyvė ir kūma, kai kūdikis sulaukdavo keleto savaičių. Kūma, laikydama kūdikio galvutę virš nuometu uždengto dubens su alumi, nukirpdavo kuokštelį plaukų, po to į alų įmetusi pinigų, jį išgerdavo drauge su kūdikio motina. Plaukus užkasdavo po apynių virpčiu linkėdamos, kad kūdikio plaukai būtų vešlūs ir raitytųsi kaip apyniai. J. Brodovskio teigimu, apgėlais vadinti aukos pinigai, o žodžiu apgėlėti nusakoma kūmystė. Kaimynių ir giminaičių lankymas reiškė moters (po gimdymo) įvedimą į moterų bendriją, iš kurios būdama nėščia ji buvo tarsi išskirta.

Angelė Vyšniauskaitė