Amerikos lietuvių seimo pareiškimai
Amèrikos lietùvių semo pareiškmai. 1914 bandyta sušaukti visų kelių šimtų Amerikos lietuvių organizacijų atstovus į bendrąjį seimą, tačiau įvyko du seimai: katalikų Čikagoje, o tautininkų ir socialistų Brooklyne. Čikagos seimas (1914 IX 21–22) priėmė rezoliuciją, kad Didžiajai Lietuvai būtų suteikta plati autonomija, Mažoji Lietuva susijungtų su Didžiąja Lietuva, o lietuvių atstovai įleisti į būsimąsias taikos derybas. Seimas Brooklyne socialistų balsais atmetė reikalavimą Lietuvai bet kuria forma skirtis nuo Rusijos. Trečiąjį, bendrąjį, Amerikos lietuvių seimą 1918 III 13–14 Niujorke sukvietė kartu Amerikos lietuvių tautos taryba (katalikai) ir Amerikos lietuvių tautinė taryba (tautininkai). Apie 1200 delegatų pasisakė už Mažosios ir Didžiosios Lietuvos teritorijų sujungimą į vieną valstybę ir nutarė kreiptis į JAV vyriausybę, kad ši pripažintų tokią Lietuvą. Lietuvių seimo delegaciją (iš katalikų ir tautininkų) 1918 V 3 priėmęs JAV prezidentas T. W. Wilsonas pažadėjo paremti pastangas atgauti Lietuvos nepriklausomybę. Artėjant taikos deryboms, Wilsonas įteikė Amerikos lietuvių tautos tarybos pirmininkui raštą, kuriame pažadama sujungti nepriklausomoje Lietuvos valstybėje visas etnines Didžiosios ir Mažosios Lietuvos žemes iki pat Karaliaučiaus ir garantuoti Lietuvai priėjimą prie jūros per Klaipėdos uostą. Šį dokumentą prezidentas vėliau pridėjo prie JAV notos Vokietijai.
Vytautas Šilas