Alfonsas Motuzas

Mõtuzas Alfonsas 1955 XI 22 Šiauliai 2019 XI 1Vilniuje, etnologas. 1979 baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą. Habil. dr. (2001). Domėjosi tautiniais pučiamaisiais instrumentais. Patobulino lietuvių trimitą (daudytę) ir užpatentavo šį išradimą (1991). 1993 apsigynė disertaciją Nacionalinės apeiginės kultūros ypatybių pritaikymas, grojant lietuvių liaudies pučiamaisiais ambušiūriniais pūstukiniais muzikos instrumentais. Nuo 1994 docentas (nuo tada studijuoja Baltijos šalių krikščioniškąją apeiginę kultūrą). 1992–1995 Šv. Antano kolegijos Kretingoje vyr. asistentas, 1995–1996 dekanas, 1996–1997 direktorius. 1995–1997 dėstė Klaipėdos universitete. Nuo 2000 Klaipėdos universiteto Muzikologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. Nuo 1997 dėsto Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete (nuo 1997 Šv. Antano religijos studijų instituto direktoriaus pavaduotojas, nuo 2004 ir Lietuvos katalikų bažnyčios istorijos centro direktorius; vyr. mokslo darbuotojas), Vilniaus Pedagoginiame universitete, Vilniaus Šv. Juozapo ir Telšių kunigų seminarijose; profesorius (2004). Vytauto Didžiojo universiteto žurnalo Soter redaktorių kolegijos pirmininko pavaduotojas. Jo mokslinių tyrimų kryptis – krikščioniškoji etnologija ir etnomuzikologija. Parengė knygų bei vadovėlių, apie 50 mokslinių straipsnių, monografiją apie Mažąją Lietuvą Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų liaudies apeiginė muzika (1994), straipsnius XVI amžiaus Rytų Prūsijos lietuvių tautiniai muzikos instrumentai ir jų vieta Jono Bretkūno kūryboje (Lietuvininkų kalba… Moksl. konferencijų pranešimai, 1992), Jonas Bretkūnas ir XVI a. Rytų Prūsijos lietuvių tautiniai muzikos instrumentai (Liaudies kultūra, 1992, nr. 5).

Danutė Petrauskaitė

Iliustracija: Alfonsas Motuzas