Mažosios Lietuvos
enciklopedija

vienuoliai

dvasininkai, priklausantys Dievui pašvęstojo gyvenimo institutams, besilaikantys įžadų ir regulų.

vienuõliai, dvasininkai, priklausantys Dievui pašvęstojo gyvenimo institutams, besilaikantys įžadų ir regulų. Prūsijoje vienuoliai pasirodė X a., pirmų krikščioniškų misijų į pagoniškus baltų kraštus metu. Ankstyvųjų misijų į Prūsiją evangelizacijos būdai buvo: pamokslavimas, pagonių šventviečių griovimas, stebuklų darymas, diduomenės papirkinėjimas ir dovanos (pasikrikštiję gaudavo baltus lininius marškinius) ir kita. Atsivertusius siekta įtraukti į vienuolystę. Pirmieji misionieriai buvo Adalbertas, benediktinas Brunonas. Istoriniuose šaltiniuose užsimenama apie XI a. kuršių žemėje pastatytą bažnyčią. 1065 Lenkijoje įsteigtas Mogilno benediktinų vienuolynas, iš kurio į Prūsiją ir jotvingių žemes vykdavo misionieriai. Baltiškuose kraštuose aktyviai veikė cistersų, augustinų, premonstrantų ir kitų vienuolinių ordinų misionieriai. Lenkijos Pamaryje steigti cistersų vienuolynai, ruošiantys vienuolius misijoms į pagoniškus kraštus. 1186 Olyvoje įsikūrę cistersai 1206 ėmėsi krikštyti prūsus. 1218 V 15 popiežius Honorijaus III bulėje mini prūsų berniukus, kuriuos reikia rengti vienuoliais–misionieriais. Dėl to Prūsijos vyskupas Kristijonas steigė mokyklas. Veikė ir kariniai vienuolių ordinai, kurie evangelizaciją skleisdavo ir ginklu. Mazovijoje buvo Dobrynės brolių ordinas (1228–1233), jėga rėmęs prūsų krikštą. Ordino didžiajam magistrui prašant 1244 popiežius Inocentas IV pirmą kartą į regulą įtraukė politinius aspektus. Kryžiuočių ordino nariai derino vienuolystę ir riterystę, turėjo politinių tikslų. Kryžiuočių ordino vienuolių gyvenimas griežtai reglamentuotas regulos. Malda ir asketiška gyvensena sudarė vienuolių gyvenimo pagrindą, kiekvienas brolis turėjo savo pareigas: ligonių slaugymą, vargšų rėmimą, krikščionybės sklaidą, dalyvavimą bažnyčių statyboje. T. p. kūrėsi dominikonai (1236–1238 aktyviai veikė Prūsuose) ir pranciškonai (1239 Prūsijoje). 1261 pranciškonas Albertas skirtas Marienverderio vyskupu, 1246 Teodorikas – Vierlando vyskupu, Jonas iš Diesto (1252–1254) ir Hermannas iš Kelno (1275–1276) buvo Sembos vyskupai. Dominikonas buvo Simonas Grunau. Jėzuitai 1579 Brunsberge įkūrė Popiežiaus Šiaurės misijų seminariją, tapusią kontrreformacijos židiniu Prūsijoje, plėtė savo veiklą.

L: Gidžiūnas V. Pranciškonų ordinas 750 metų jubiliejaus ženkle (1210–1960) // Aidai. 1961, nr. 2; Boockmann H. Vokiečių ordinas: dvylika jo istorijos skyrių. V., 2003; Ščavinskas M. X a. pab.–XIII a. pr. krikščioniškųjų misijų sklaidos klausimas baltų christianizacijos požiūriu. Klaipėda, 2009; Gouguenheim S. Les Chevaliers teutoniques. Paris, 2007.

Iliustracija: Olyvos cistersų vienuolyno graviūros kopija / Iš MLEA