Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Tilžės gyvenvietės susiformavimas

Tilžės gyvenvietės susiformavimas.

Tižės gyvénvietės susiformãvimas datuotinas XVI a. pradžia, aktyviau pradėjus apgyvendinti Tilžės pilies apylinkės ir suintensyvėjus prekybai. Svarbiausias prekybos kelias nuo XV a. buvo Nemunas, tinkamas laivybai ištisus metus. Sausesniu metų laiku prekės gabentos ir Panemune ėjusiu keliu Vilnius–Kaunas–Jurbarkas–Viešvilė (Schwaben)–Ragainė–Kraupiškas–Įsrutis–Karaliaučius; XVI a. pradžioje Tilžė tapo tarpiniu punktu, kur šis kelias jungėsi su vieškeliu, pro Katyčius siejančiu Tilžę su Klaipėda ir Kuršu. Apie 1540 minimas naujas sausumos kelias, pro Tauragę jungęs Tilžę su Šiauliais, Mintauja (dabar Jelgava) ir Ryga, aktyviau pradėtas eksploatuoti tik XIX a. pradžioje. 1511 Nemuno pakrantėje, į šiaurės vakarus nuo pilies, besikuriančiai gyvenvietei buvo suteikta turgaus teisė; nuo tada ji vadinta Marktflecken Tilse, sparčiai plėtėsi. 1514 VI 8 Ordino didysis magistras suteikė Georgui Brendeliui teisę laikyti karčemą; apie 1552 Lange Gasse [Ilgojoje, vėliau – Vokiečių] gatvėje jau buvo 12 karčemininkų. Dar prieš Reformaciją Tilžėje turėjo būti nedidelė medinė bažnyčia; nuo 1526 veikė parapinė mokykla, 1515–1524 – Ordino didžiojo magistro Albrechto įkurtas pranciškonų vienuolynas. 1540 Tilžės valsčiaus mokesčių mokėtojų sąraše Stadtflecken Thilsit minėti 67 sklypų savininkai (tarp jų 6 karčemninkai) ir 16 samdinių; prie Tilžės minėti 37 kasdienį lažą ėję skalviai arba prūsai, dar 34 – prie Spitrės.

L: Aus Tilsits Vergangenheit, Bde. 1–5. Tilsit, 1888–1892; Leitner W. Beiträge zur ältesten Geschichte und Gründung Tilsits. Tilsit, 1909; Tilsit: Zur Geschichte und Entwicklung der Stadt. Tilsit, 1926; Thalmann W. Aus Tilsits Geschichte. Tilsit, 1933; Thalmann W. Stadtgeschichte Tilsits. Tilsit, 1938.

Vasilijus Safronovas