Mažosios Lietuvos
enciklopedija

susisiekimas

susisiekimas sausumos, vandens ir oro keliais.

susisiekmas, vyko sausuma, vandeniu ir oru. XIV a. sausumos kelias ėjo Baltijos jūros pajūriu, per Kuršių neriją (iš Karaliaučiaus į Klaipėdą), toliau į Kuršą, pasiekiant Rygą. XVII a. jis virto pašto keliu. Kryžiuočių ordino kelių aprašymuose (1381–1402; Wegeberichte) minėta apie 100 sausumos kelių. XVIII a. žemėlapiuose nurodyta apie 10 svarbiausių kelių. Kelių tiesimas ir priežiūra buvo vietos bendruomenių pareiga. XVIII–XIX a. atsirado kelių įrenginiai ir pastatai. 1818–1827 nutiestas pirmasis modernus plentas iš Karaliaučiaus į Elbingą; 1922–1940 plentas iš Karaliaučiaus pro Ylavą į Rastenburgą, vėliau kiti keliai. Susisiekimo plėtojimas spartino krašto ekonomiką. 1853 Gumbinės apskrityje buvo apie 364,5 km plento, 1928 Klaipėdos krašte buvo 493 km plentų. Lietuvoje gerinant susisiekimą su kraštu 1938 baigtas tiesti Žemaičių plentas, sujungęs Klaipėdą su Kaunu (Klaipėdos krašto keliai). Iki Antrojo pasaulinio karo pradėta tiesti autostrada, turėjusi sujungti Berlyną, Elbingą, Karaliaučių, Įsrutį ir Eitkūnus (nutiesta tik dalis). Iki 1944 buvo tiesiami asfaltuoti keliai, vienas jų Karaliaučius–Brunsbergas (60 km). XIX a. II pusėje nutiesti svarbiausi Klaipėdos apskrities keliai. Tarp apskrities centrų pradėjo reguliariai kursuoti arklių traukiami vežimai; plečiantis geležinkeliui jų reikšmė menko. Plėtojantis lokaliniam susisiekimui tvarkytos miestų gatvės (grįstos, įrenginėti šaligatviai). Mažiau rūpintasi kaimų keliais. Miestuose kūrėsi viešasis transportas, važinėjo tramvajai (nuo 1904 Klaipėdoje, 1934 jį pakeitė autobusai). Klaipėdos krašte automobilių transportas atsirado XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje; 1937 veikė 23 tarpmiestiniai autobusų maršrutai. Susisiekimo tinklas sausuma Mažojoje Lietuvoje kito XIX a., pradėjus tiesti geležinkelius. 1852 Rytprūsiuose nutiesta pirmoji geležinkelio linija iš Berlyno į Karaliaučių, bet geležinkeliai tiesti nesparčiai, nes karšte buvo agrarinis Vokietijos rajonas, nebuvo išplėtota pramonė. 1875 geležinkelis sujungė Tilžę su Klaipėda. Plečiantis geležinkelio tinklui, klostėsi keleivių ir krovinių gabenimo sistema. Buvo tiesiami platieji (daugiausia tarptautiniam susisiekimui) ir siaurieji (vietiniam susisiekimui, 1906 pirmas Klaipėdoje) geležinkeliai. Iki 1944 Rytprūsiuose nutiesta per 2000 km geležinkelių. Naudoti lokomotyvai, keleiviniai ir prekiniai vagonai, motorvagoniai. Upių tinkas, kanalai, Baltijos jūros uostai ir prieplaukos sudarė vandens susisiekimo sistemą. Plėtojant laivybą buvo tobulinami vandens keliai (vidaus vandens keliai). Svarbiausi jūros susisiekimo centrai buvo Klaipėdos uostas, Karaliaučiaus uostas, užtikrinę susisiekimą su Olandijos, Danijos, Vokietijos, Anglijos, Švedijos ir kitų šalių uostais. Įvairiais laikotarpiais naudotos vandens susisiekimo priemonės buvo: jūrose – kogai, burlaiviai, garlaiviai, motoriniai laivai; upėse – strugai, vytinės, baidokai, kuršlaiviai, lomės. 1880 įkurta didelių jūrinių krovinių gabenimo Klaipėdos garlaivių akcinė bendrovė. 1920 Klaipėdoje buvo 4 keleiviniai laivai. Garlaiviu Klaipėdos miestas susisiekdavo su Kuršių nerija. Veikė laivininkystės bendrovės: „Sandėlis“, Skuba. 1936 įsteigta laivininkystės bendrovė Lietuvos Baltijos Lloydas, 1938 Lietuvos–Anglijos prekybos bendrovė, gabenusi prekes laivais. Nuo XX a. 3 dešimtmečio atsirado ir oro susisiekimo priemonių. 1922 Karaliaučiuje buvo įkurtas modernus oro uostas. Iš pradžių skraidyta trumposiomis linijomis, tarp Rytprūsių miestų, vėliau atsirado skrydžių maršrutai: Karaliaučius–Berlynas; Karaliaučius–Stokholmas–Helsinkis; Karaliaučius–Leningradas–Maskva. Nuo 1931 lėktuvais keleiviai skraidinti 2 kartus per dieną maršrutu Berlynas–Karaliaučius. Nuo 1921 į Klaipėdą pakaitomis skrido lėktuvai ir hidroplanai. Klaipėdoje oro uostas pastatytas 1922 (oro transportas).

L: Kausch G. Die verkehrmäβige Erschlieβung des Kreises Gumbinnen // Gumbinnen Rundschau, 1971; Koehler I Handel und Verkehr // Tilsiter Rundbrief, 2000/2001.

Iliustracija: Susisiekimas Danės prieplaukoje prie Naujojo turgaus, iki 1939 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Pavasaris Nemuno deltoje / Iš Walterio Engelhardto knygos „Ein Memel Bilder Buch“, 1936

Iliustracija: Rūsių paplūdimio keltuvas, iki 1944 / Iš MLEA