miesto transportas

miẽsto transpòrtas. Pirmąja miesto transporto priemone buvo arklių traukiamos keleivinės karietos. Klaipėdos gatvėse tokios karietos (vok. Droschken) pasirodė 1859 rudenį. 1898 Klaipėdoje keleivių pervežimu užsiėmė 11 asmenų, turėjusių 13 karietų. Tuomet buvo 6 linijos (maršrutai): į Švyturį, Girulius, Tauralaukį, Joniškę, Bomelsvitę ir Smeltę, t. p. atskirai nustatytas ir pasivažinėjimo po miestą tarifas. Jis vienam asmeniui tuomet kainavo pusę markės (M), dviems asmenims – 0,75 M, trims – 1 M, keturiems – 1,25 M. Kelionė į Smeltę (iki galo) dviems asmenims kainavo 2 M, keturiems – 3 M. Brangiausiai kainavo išvyka į Girulius: dviems asmenims – 5 M, keturiems – 6 M. Esant 5 keleiviams, visose linijose mokėta 25 pfenigais daugiau. Krovinius vežimais gabenusių vežikų mieste buvo dar daugiau. Ilgainiui karietas išstūmė modernesnės miesto transporto priemonės, tačiau vežikai neišnyko. 1935 Klaipėdoje šiuo amatu (krovinių gabenimu ) dar vertėsi daugiau kaip 60 asmenų, Šilutėje 1942–1943 krovinių ir keleivių pervežimu automobiliais ir vežimais užsiėmė 6 asmenys. XIX a. pabaigoje paplito nauja miesto transporto rūšis – tramvajus. Iš pradžių vagonus traukė arkliai. Karaliaučiuje arklinį tramvajų įrengti planuota dar 1876, bet projektas nerealizuotas. Pirmas toks tramvajus 1881 pastatytas Karaliaučiaus priemiestyje. Iki 1900 Karaliaučiuje ir jo priemiesčiuose įrengtos 7 arklinio tramvajaus linijos, jos priklausė privačiai bendrovei. Nuo 1885 Karaliaučiaus magistratas pradėjo rūpintis elektrinio tramvajaus linijų tiesimu. Savo linijas pradėjo elektrifikuoti ir buvusio arklinio tramvajaus bendrovė. Nuo 1901 arklinio tramvajaus Karaliaučiuje neliko. 1909 privati tramvajaus bendrovė už 1 mln. markių savo nuosavybę perleido miestui. 1912 Karaliaučiaus mieste buvo 10 tramvajaus linijų (bendras ilgis 43,5 km) su 150 motorinių vagonų, pervežta beveik 24 mln. keleivių. Tramvajus buvo nuostolingas, todėl Karaliaučiaus miestas linijas 30-čiai metų išnuomojo privačiai bendrovei (E.S.K.A.), kuri kasmet mokėjo miestui 1,15 mln. markių nuompinigių (tramvajų transportas mieste tapo rentabilus). Klaipėdoje elektrinio tramvajaus statyba pradėta 1900. Darbus pristabdė prasidėjusi Vokietijos ūkio krizė. Pirmas tramvajus miesto gatvėmis pajudėjo 1904 VIII 18; tada veikė tik linija Turgaus g.–Smeltė. Užbaigus Biržos tilto rekonstrukciją, 1904 lapkritį linija pratęsta iki geležinkelio stoties. Lapkričio pabaigoje ėmė veikti antra tramvajaus linija, nuo tada veikė linijos Geležinkelio stotis–Smeltė bei Švyturys (Krantinės vila)–Smeltė. 1918 tramvajaus linijos pertvarkytos, nuo tol veikė 6,5 km ilgio linija Geležinkelio stotis–Smeltė ir 3,35 km ilgio Birža–Krantinės vila. Tramvajaus egzistavimo pirmieji metai buvo finansiškai nesėkmingi. Klaipėdiečiai taupė pinigus, vagonai važinėjo beveik tušti. 1907 tramvajus davė 27 000, 1908 – 14 371 M nuostolį. 1909 jau buvo gautas 4000 M pelnas (1911 – net 46 000 M pelnas). Klaipėdos tramvajus buvo miesto nuosavybė. Ilgainiui vis didesnę reikšmę įgavo automobilių transportas. Klaipėdos valdžia nutarė tramvajų pakeisti autobusais (papildoma paskata buvo nuolatiniai radijo klausytojų skundai elektrinio tramvajaus keliamais trikdžiais). 1934 VI 2 tramvajus baigė savo egzistenciją, Klaipėdos gatvėmis pajudėjo 12 geltona ir raudona spalvomis dažytų autobusų. 1934–1939 veikė 4 maršrutai. 1937 rodikliai: maršrutas Nr. 1 Geležinkelio stotis–Smeltė (ilgis 7,5 km) kursavo 4–8 autobusai, pervežta 1,144 mln. keleivių; maršrutas Nr. 2 Luizės dvaras–Krantinė (6 km) – 2– 3 autobusai, 397 000 keleivių; maršrutas Nr. 3 Joniškė–Kareivinės (3 km) – 1 autobusas, 183 000 keleivių; maršrutas Nr. 4 Žiedas (3,6 km) – 1–2 autobusai, 28 000 keleivių. Tarpukariu Klaipėdoje atsirado taksi transportas. 1935 Klaipėdoje buvo 3 oficialios taksi automobilių stovėjimo vietos (Turgaus g., Liepojos g. ir Prezidento Smetonos alėjoje). Taksi vežėjų veikla labai griežtai reglamentuota: Klaipėdos valdžios 1930 VI 19 potvarkis Apie vežiojimo verslą Klaipėdos mieste nustatė leidimo verstis šiuo verslu įgijimo tvarką, taksi automobilių vidaus ir išorės įrangą, taksi vairuotojų elgesį ir aprangą bei oficialų vežiojimo kainoraštį (keleivių pervežimui leista naudoti ir motociklus).

Dar skaitykite keltas.

Julius Žukas

Iliustracija: Karaliaučiaus tramvajai buvusioje Kaizerio Vilhelmo aikštėje, apie 1930 / Iš MLEA

Iliustracija: Tilžės Aukštieji vartai ir miesto transportas, 1915 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Klaipėdiškių ekskursija autobusu: ketvirta – Urtė Redweikienė iš Jurgių kaimo, apie 1925 / Iš Gertrūdos Savickienės rinkinio

Iliustracija: Vežikai prie Klaipėdos švyturio, 1908 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Už vairo tuometinio automobilio savininkas Jurgis Meškaitis su Tilžės lietuvininkais, XX a. pradžia / Iš Kauno technologijos universiteto bibliotekos rinkinio