Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Mažosios Lietuvos reikalų taryba (MLRT)

visuomeninė organizacija.

Mažõsios Lietuvõs reikal tarýba (MLRT), visuomeninė organizacija. Įkurta 1989 gruodį Vilniuje. Susikūrė iš Sąjūdžio 1989 rugsėjį įkurtos Mažosios Lietuvos genocido ir kultūros palikimo klausimų komisijos. Veikė prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos, nuo 1992 – prie Lietuvos Respublikos Seimo, nuo 1993 birželio savarankiška. MLRT tikslai – kelti ir spręsti aktualius Mažosios Lietuvos praeities ir dabarties klausimus; rūpintis baltų kultūros paveldo išsaugojimu, lietuvių raštijos, kultūros, istorijos ir visuomenės veikėjų atminimo įamžinimu, Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) dabartiniais lietuvių tautiniais, kultūros bei dvasiniais, švietimo poreikiais; publikuoti veikalus Mažosios Lietuvos tematika. MLRT pirmininkas Vytautas Šilas, vicepirmininkas – Kęstutis Milkeraitis, 1992–1996 – Vytautas Gocentas, nuo 1996 – Algirdas Matulevičius; 1999–2002 dar buvo II vicepirmininkas Petras Cidzikas. Iki 1993 MLRT vadovavo valdyba, nuo 1993 vadovavo 7 žmonių (nuo 2003 – 5 žmonių) kolegija (dr. Vacys Bagdonavičius, Danutė Bakanienė, P. Cidzikas, dr. Napaleonas Kitkauskas, dr. A. Matulevičius, Irena Seliukaitė, V. Šilas, Jonas Trinkūnas, Vytautas Umbrasas, Rimantas Matulis). 1989 pabaigoje MLRT turėjo 31, 1995 – 21, 1998 – 32, 2002 – 24 narius. Mažosios Lietuvos reikalų tarybai atstovavo Vydūno draugija (įkurta 1988), Lietuvos Ramuvų sąjunga (įkurta 1969, iki 1990 gruodžio Ramuvos bendrija), „Prūsos“ klubas (įkurtas 1988, nuo 1990 gruodžio Prūsos brolija), Kristijono Donelaičio draugija (įkurta 1992), Mažvydo knygos bičiulių klubas (įkurtas 1969), Lietuvių tautininkų sąjunga (įkurta 1924, atkurta 1989), lietuvių jaunimo bendrija Lituanica (įkurta 1988). Iki 1992 savo atstovus Taryboje turėjo Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) lietuvių bendruomenė. MLRT 1989 pabaigoje sudarė pirmaeilių spręstinų Mažosios Lietuvos kultūrinio palikimo ir Karaliaučiaus krašte gyvenančių lietuvių globos klausimų sąrašą: Vydūno memorialinio muziejaus įsteigimas Tilžėje, paminklų Martynui Mažvydui, Jonui Bretkūnui, Martynui Liudvikui Rėzai pastatymas, lietuviškų darželių ir fakultatyvų, sekmadieninių bei pradinių mokyklų atidarymas. Pateikta siūlymų LR Prezidentui, Vyriausybei, Seimo komitetams, ministerijoms, Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Padaryta viešų pareiškimų: Kreipimasis į Didžiąją Lietuvą (1990 I 31; dėl dvasinio ir kultūrinio Mažosios Lietuvos atgimimo), Dėl Mažosios Lietuvos klausimų sprendimo remiantis istorine tiesa (1991 III 8), Dėl Kaliningrado srities militarizavimo pavojaus (1992 III 10), Dėl lietuvių tautos interesų Karaliaučiaus krašte (1992 III 16), Sienos su Rusija klausimu (1997 I 17) ir kitų. MLRT įteikė Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei Memorandumą dėl Karaliaučiaus krašto politikos (1993), Karaliaučiaus krašto politikos koncepcijos projektą. MLRT rūpinasi, kad ir Lietuvos žmonės, ir Karaliaučiaus krašto rusakalbiai gyventojai būtų supažindinti su krašto prūsiška ir lietuviška praeitimi. MLRT rūpesčiu 1991 pakartotinai išleista SSRS sunaikintos Pavelo Kušnerio (Knyševo) knygos Etničeskie territorii i etničeskie granicy [Etninės teritorijos ir etninės ribos, 1951, Maskva] II dalis Etničeskoe prošloe jugovostočnoj Pribaltiki [Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis]. 1996 išleistas mokslinių pranešimų rinkinys Potsdamas ir Karaliaučiaus kraštas (redaktorius A. Matulevičius, sudarė D. Bakanienė), 1998 rinkinys Nuo Mažvydo iki Vydūno (redaktorė R. Brastavičienė, sudarė V. Šilas; 1999 išleista rusų kalba; pridėtas trumpas Karaliaučiaus krašto lietuviškų bei prūsiškų ir dabartinių rusiškų vietovardžių vardynas). MLRT parengė informacinių lapelių apie prūsus ir lietuvininkus. MLRT nariai parašė straipsnių apie Mažąją Lietuvą leidžiamai enciklopedijai (V. Bagdonavičius, Algirdas Antanas Gliožaitis, V. Gocentas, dr. N. Kitkauskas, Nastazija Kairiūkštytė, R. Matulis, dr. A. Matulevičius, Vytautas Šilas, dr. Valdemaras Šimėnas, Irena Tumavičiūtė, dr. Petronėlė Žostautaitė). MLRT ir Lietuvos Respublikos Seimo nario Stanislovo Buškevičiaus pastangomis LR Seimas 1998 lapkričio 30-ąją paskelbė Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos diena (minint 1918 XI 30 Tilžės aktą); Valstybinė lietuvių kalbos komisija priėmė nutarimą (dekretu patvirtino LR prezidentas Valdas Adamkus) Dėl tradicinių autentiškų – lietuviškų ir prūsiškų – Karaliaučiaus krašto vietovardžių vartojimo Lietuvos žiniasklaidoje, kitose komunikacijos srityse, mokslinėje bei kitoje literatūroje. MLRT rūpinasi, kad Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo ir dekolonizavimo klausimas būtų keliamas ir sprendžiamas tarptautiniu mastu. 2001 spalį Vilniuje MLRT surengė tarptautinę mokslinę konferenciją Neišspręstos Karaliaučiaus krašto problemos, kurioje dalyvavo Baltijos valstybių, rusų iš Karaliaučiaus (Kaliningrado), išeivių prūsų iš Vokietijos atstovai. Tarptautiniame kongrese Komunizmo nusikaltimų įvertinimas (2000 birželis, Vilnius) P. Cidzikas perskaitė pranešimą Sovietinis Mažosios Lietuvos genocidas ir pastangos jį pasmerkti. Norima įamžinti žymiausių Mažosios Lietuvos veikėjų atminimą. 2001 rugsėjį surengta išvažiuojamoji mokslinė konferencija su muzikine programa Karaliaučiuje, skirta M. L. Rėzos 225-osioms gimimo metinėms. Su Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmais surengė paskaitų, seminarų (apie Karaliaučiaus krašto baltiškumą, Didįjį prūsų sukilimą, Vydūną ir vydūnistiką bei kita).

Algirdas Matulevičius

Vytautas Šilas

Iliustracija: Mažosios Lietuvos reikalų tarybos posėdis Vilniuje, 2002 / Iš Mažosios Lietuvos reikalų tarybos archyvo