Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Mažosios Lietuvos fondas (MLF)

išeivijoje veikianti kultūros finansavimo organizacija, remianti Mažosios Lietuvos praeities tyrimus ir studijas, leidžianti knygas, susijusias su Mažąja Lietuva.

Mažõsios Lietuvõs fòndas (MLF), kultūros finansavimo organizacija, remianti Mažosios Lietuvos praeities tyrimus ir studijas, leidžianti knygas, susijusias su Mažąja Lietuva. Veikia Kanadoje ir JAV. Fondo pradžia siekia 1983, kai laikraštyje paskelbta medžiaga apie Mažosios Lietuvos Rezistencinio Sąjūdžio (MLRS) suvažiavimą Čikagoje ir jame iškeltą Martyno Gelžinio mintį, kad būtina išleisti anglų kalba Mažosios Lietuvos istoriją ir tam reikėtų pradžiai 10 000 dolerių. Perskaitęs ją Petras Pagojus iš Detroito iš karto nusiuntė MLRS pirmininkui Kristupui Kikučiui 1 000 dolerių čekį su prierašu: šiuo čekiu steigiu Mažosios Lietuvos fondą. Vėliau dar 2 kartus siuntė 1000 dolerių čekius ir 1985 P. Pagojaus įsteigtas fondas jau turėjo 3000 dolerių kapitalą. Per 1985 rugpjūčio ir rugsėjo MLRS suvažiavimus, Ansui Lymantui paraginus leisti ne tik M. Gelžinio rašomą Mažosios Lietuvos istoriją, bet ir kitas su Mažąja Lietuva susijusias knygas, Algis A. Regis siūlė suvažiavimo dalyviams greta MLRS įsteigti Mažosios Lietuvos fondą. 1985 IX 1 jis įsteigtas oficialiai. Į pirmąją valdybą išrinkti kanadiečiai A. Lymantas ir Vilius Pėteraitis kartu su Ramūnu Buntinu ir Jurgiu Lampsačiu. Nieko nelaukdami jie pradėjo rinkti aukas. Per pirmą pusmetį, įmokėję po 3000 dolerių steigėjų įnašo, fondo steigėjais, be P. Pagojaus, tapo: Jonas Kancevičius, Amalija ir Mykolas Jagutis, Pranas Gustas, Mažosios Lietuvos bičiulių draugijos (MLBD) centro valdyba ir Jonas Normantas (šių steigėjų pavardės minimos kiekvienoje Mažosios Lietuvos fondo išleistoje knygoje). Nuo 1985 iki 2003 iš 2 fundatorių, 68 mecenatų, gyvenančių Australijoje, Europoje, JAV, Kanadoje ir Pietų Amerikoje, bei 250 kitų narių sukaupta maždaug 440 000 dolerių pagrindiniam Mažosios Lietuvos fondo uždaviniui vykdyti: skatinti lietuvius bei lietuvininkus domėtis ir rūpintis Mažąja Lietuva, jos kultūros bei istorijos paveldu, leisti leidinius apie jos istoriją, etnografiją, kalbą, dvasinę kultūrą ir politinius siekius, prisiminti Mažosios Lietuvos dvasios galiūnus ir kita. Šiuo tikslu Mažosios Lietuvos fondas 1990 išleido pirmąjį leidinį – Jono Užpurvio knygą Trys kalbinės studijos (Chicago). Po jos leistos kitos knygos. Iki 2000 išėjo 19 knygų (Mažosios Lietuvos fondo išleistų ir leidžiamų knygų sąrašas pridedamas tomo pabaigoje). Daugelis jų – kapitaliniai moksliniai veikalai, parengti ir išleisti bendradarbiaujant su Lietuvos leidyklomis. Be šių leidinių, Mažosios Lietuvos fondas finansiškai rėmė dar apie 10 knygų leidimą bei kitus su Mažąja Lietuva susijusius projektus. Kasmet skiriama Martyno Liudviko Rėzos premija Klaipėdos universiteto magistrantams, rečiau – dr. Vydūno premija, kurias jau gavo Domas Kaunas, Albertas Juška, Danutė Petrauskaitė, Marija Purvinienė ir Martynas Purvinas, Daiva Kšanienė, Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojų Anos, Anso, Ievos ir Viliaus Pėteraičių finansuojama premija apdovanota Audronė Kaukienė. Ne mažiau svarbus Mažosios Lietuvos fondo užmojis šelpti ir remti Karaliaučiaus krašto lietuviškas mokyklas. Mažosios Lietuvos fondo valdymo padaliniai – valdyba ir taryba. Nuo įsteigimo valdyba (dar vadinama egzekutyvu) atlieka visus darbus: rengia akcijas, telkia finansus, verbuoja naujus narius, 2 kartus per metus leidžia Aplinkraščius – informacinius laiškus bei aukų suvestines, vykdo suvažiavimų nutarimus ir knygų leidimo planą – nuo sutarties sudarymo iki knygos atspausdinimo, be to, atlieka visus suvažiavimo pavedimus ir kita. 2012 rudenį Mažosios Lietuvos fondas susijungė su Čikagos Mažosios Lietuvos lietuvių draugija, tapo Mažosios Lietuvos Fondu ir Draugija, vadovaujama Tarybos ir Tarybos pirmininko. Fondo valdybos (nuo 2012 tarybos) pirmininkai: A. Lymantas (1985–1992), V. Pėteraitis (1992–1998), Gytis Šernas (1998–2001), Jurgis Arvydas Anysas (2001–2005 ir 2012–2016), Vilius Algirdas Trumpjonas (2005–2012), Valdas Aušra (nuo 2016); kasininkai per visą valdybos kadenciją buvo: JAV – Ramūnas Buntinas, Kanadoje – Ieva Adomavičienė-Toleikytė. Valdybos nariai įvairiose kadencijose buvo: Ieva Andruškevičienė-Pėteraitytė, J. Lampsatis, Hilda Lapinienė, Irena Šernaitė-Meiklejohn ir Valdas Aušra. Mažosios Lietuvos fondo taryba įsteigta tik MLF aukojantiems JAV piliečiams, kuriems galima nurašyti nuo pajamų aukojamas sumas. Taryba pagal JAV tvarką šaukia suvažiavimus, bent vieną kartą per metus posėdžiauja, pateikia finansinius pranešimus JAV vidaus pajamų departamentui, vykdo suvažiavimo nutarimus. Mažosios Lietuvos fondo tarybos pirmininkai buvo: Vilius Žiobrys, Kurtas Vėlius ir V. A. Trumpjonas. Mažosios Lietuvos fondo suvažiavimai kartu su MLRS vyko: 1987 IX 5 Čikagoje, 1990 IX 1 Čikagoje, 1992 IX 5–6 Toronte, 1995 IX – Čikagoje, 1998 IX 27–28 Toronte, 2001 VI 9–10 Čikagoje. Dar Mažosios Lietuvos fondo ir Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio suvažiavimai.

Vilius Pėteraitis

Iliustracija: Mažosios Lietuvos fondo ženklas, 1985

Iliustracija: Mažosios Lietuvos fondo vykdomoji valdyba Montrealyje: profesorius dr. Vilius Pėteraitis, Ieva Andruškevičienė, Hilda Lapinienė, 1989 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Mažosios Lietuvos fondo buvusios ir naujosios tarybos bei valdybos nariai: profesorius dr. V. Pėteraitis. I. Jankutė, I. Andruškevičienė, profesorius dr. J. Anysas, I. Adomavičienė, V. Trumpjonas, J. Lampsatis, stovi: G. M. Šernas, R. Buntinas, I. Šernaitė-Meiklejohn, dr. M. Buntinas, E. Steponas, kunigas V. Aušra, 2001 / Iš Gyčio Martyno Šerno archyvo